Idėja įkurti baltarusių mokyklą Vilniuje, kurioje būtų 8 pradinės mokyklos ir mokytojų kursai, gimė dar 1918 metais. Leidimą steigti baltarusių gimnaziją vokiečiai davė 1918 metų rudenį. Lietuvos valdžia leido įkurti gimnaziją Bazilijonų vienuolyne.
Gimnazijoje veikė 8 klasės, ji buvo mišraus tipo, t.y. joje mokėsi ir mergaitės, ir berniukai. Ilgą laiką gimnazija buvo privati, finansuojama įvairių organizacijų: Vilniaus mokyklos tarybos, TBŠ ir tėvų komiteto. Dalis mokinių už mokslą nemokėjo.
Iš pradžių gimnazijoje mokėsi 340 mokinių, dirbo 18 mokytojų. Pirmasis mokyklos direktorius buvo M. Kachanovič
Prie gimnazijos buvo įkurta baltarusių našlaičių prieglauda, į kurią patekdavo vaikai iš Vilniaus, Ašmenos, Gardino ir Naugarduko apylinkių.
 Gimnazijoje veikė literatūros bei dramos būreliai, dailės studija, kuriai vadovavo Jazep Drazdovič, dvidešimties instrumentų pučiamųjų orkestras, Rygoro Širmos vadovaujamas choras. Mokiniai leido laikraščius, turėjo savo mokinių kooperatyvą, gimnazijoje veikė skautų organizacija. Mokiniai dažnai lankydavosi šalia gimnazijos buvusiame Ivano Luckevičiaus muziejuje.
1944 – aisiais, pasibaigus mokslo metams, Vilniaus baltarusių gimnazija nutraukė savo veiklą.
Vilniaus Pranciškaus Skorinos vidurinės mokyklos tradicija – kasmet vasario pirmą dieną minėti Vilniaus baltarusių gimnazijos įsteigimą 1919 metais.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
; javascript:void(0);)
; javascript:void(0);)
; javascript:void(0);)
; javascript:void(0);){kind=link}